atkylėti

atkylėti: atkylė́ti 1. refl. daug kartų, iki valiai kylėti: Eik pakylė́k manie maišą! – Ne, jau aš atsikylė́jau par savo amžį, – sako senis J. 2. tr., intr. užsimoti (pakylėti ranką, atmetus atgal): Atkylė́jo ir skėlė sau kirviu į koją Slnt. Atkylė́jęs ka dẽvė! KlvrŽ. Atkylėjau semti (mušti) Trk. Vaikai atkylė́jo rankas priešais kits kitą kuldamies J. Išsitraukęs iš palovio kaplį, atkylėjęs leido iš viso vieko į rąstą LzP. Atkylėjo štiką – džinkt paleido LTR. \ kylėti; apkylėti; atkylėti; iškylėti; pakylėti

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

apkylėti — tr. pakylėti: Apkylėjau tvorą seną J. kylėti; apkylėti; atkylėti; iškylėti; pakylėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškylėti — tr. išlaikyti iškėlus: Perdien jį an rankų iškylėjau Tvr. kylėti; apkylėti; atkylėti; iškylėti; pakylėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kylėti — kylėti, kỹli ( ėja), ėjo 1. intr. būti iškilusiam, pakilusiam: Kỹli (bokštai) BŽ86. Ten, kur kyli uolos, įžiūrėjom 6 mastų akmenius Vr. Aukšta giria apaugę kalnai kylėjo rš. Marmurinės statulos kylėjo rš. Valtis ant vandens kylėjo (buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakylėti — Kv; N, Ak 1. tr. kiek pakelti: Pakylėji galvą, pramerki akis BM60. Mums nereikėjo nė rankų pakylėt BsPIII164. Aš aną už čiupryną į aukštį pakylėjau Plt. Savo galvą aukštyn pakylėsi prš. Kad man duktė grįžtų, rankeles susidėjus pakylėčiau Skr.… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias